ARCHEOLOGIJOS EKSPOZICIJA
GAMTOS EKSPOZICIJA
ISTORIJOS EKSPOZICIJA
ETNOGRAFIJOS EKSPOZICIJA












Švenčionių apskrities gyventojai nuo seno nebuvo abejingi savo krašto praeičiai. Ignotas Šilkinis, gyvenęs Santakos kaime, 1912 m. pradėjo rinkti ir komplektuoti įvairią istorinę, etnografinę medžiagą. 1925 m. vietos inteligentai kalbėjo apie muziejaus reikalingumą. Apskrities laikraštyje buvo išspausdintas atviras laiškas Švenčionių ponui Starostai, kuriame rašoma, kad reikia gelbėti nykstančius istorijos paminklus, bei prašoma leisti organizuoti draugiją, kuri rūpintųsi senojo palikimo išsaugojimu ir įgyvendintų gražią idėją - organizuotų apskrities muziejų.
1934 m. visuotiniame Mokytojų sąjungos suvažiavime buvo nutarta įsteigti visuomeninį muziejų prie Švenčionių mokytojų sąjungos skyriaus. 1936 m. jame turėta apie 500 senienų. Po metų lenkų valdžia muziejų uždarė. Eksponatai neišliko.
Švenčionių kraštotyros muziejus įkurtas 1945 m. vasario mėnesį. Muziejaus fondus sudarė mokykloje naudotos mokymo priemonės, mineralų kolekcija, akmeniniai kirvukai, monetų ir banknotų kolekcija. 1955 m. muziejui paskirtos naujos didesnės patalpos buvusiame parduotuvės savininko name, Adutiškio gatvė Nr.2. 1992 m. lapkričio 19 d. Švenčionių rajono valdybos nutarimu pakeistas Švenčionių kraštotyros muziejaus pavadinimas. Jis pavadintas Nalšios muziejumi. Nalšios pavadinimas atspindi seną dvasinės kultūros vertybių perimamumą, juo labiau, kad šio krašto etnokultūra ir etnografija savita, autentiška.
Nalšios muziejuje sukaupta daugiau kaip 52 000 archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos eksponatų.
Po 18 metų naujo pastato statybos, 1999 m. lapkričio mėn. 15 d. perduoti raktai muziejui ir 2000 m. vasario 14 d. Nalšios muziejus atvėrė duris lankytojams. Tai trys ekspozicijų salės (414 kv.m.) ir parodų salė (136 kv.m.). Laikinose ekspozicijose (parodose iš fondų) kiekvienas skyrius eksponuoja įdomiausius ir vertingiausius eksponatus. Ekspozicijos autorė – dailininkė architektė Gražina Pajarskaitė.
Archeologijos skyriaus ekspozicijoje (rengė archeologas Vidas Semėnas) pristatomi laikotarpiai nuo mezolito (VIII tūkst. pr.Kr.) iki vėlyvojo geležies amžiaus (XIII a.). Visa eksponuojama medžiaga sukaupta archeologinių tyrinėjimų Švenčionių rajone metu.
Akmens amžiaus vitrinose rodome mezolitinių stovyklaviečių ir neolitinių gyvenviečių paplitimą (žemėlapiai) Europos teritorijoje, Kretuono ežero apylinkėse (Švenčionių r.), tipinį ir būdingą tam tikram laikotarpiui bei atskiroms kultūroms inventorių: strėlių antgalius, kirvius, gremžtukus, rėžtukus ir kt. Neolito laikotarpyje išryškinta Narvos kultūra, kuriai būdinga kaulo, rago dirbinių gausa.
Pristatoma ir gausi Kretuono 1C gyvenvietės (sen. žalvario amžius (1600/1400-1400/1100 m.pr.Kr.) tyrinėjimų ( archeologas hab.m.dr. A.Girininkas) medžiaga.
Atskira vitrina skirta akmens ir žalvario amžiaus dvasiniam gyvenimui. Čia rodome nuo medžiotojų nešiotų žvėrių dantų, ilčių amuletų iki protėvių kulto garbinimui skirtų antropomorfinių kaukių, zoomorfinių skirstiklių.
Paskutiniai 2 stendai – geležies amžiaus laikotarpiams. Čia pristatoma Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai būdinga naujausių tyrinėjimų medžiaga, leidžianti suvokti daugelio materialinių ir dvasinių dabarties reiškinių pasikartojimą tobulėsnese formose.
Gamtos ekspoziciją (rengė etnografė Nijolė Zubova) pradedame fotomenininko A.Jakšto Švenčionių krašto gamtos vaizdais. Lietuvos nacionaliniame medyje - ąžuole lankytojus pasitinka sutūpę ąžuolynų, laukų, sodų paukščiai. Toliau lankytoją supažindiname su pelkių, balų paukščiais bei upių, ežerų paukščiais ir gyvūnija. Kelias vitrinas paskyrėme stambiems plėšriems paukščiams ir gyvūnams. Ekspoziciją užbaigiame mišriųjų miškų paukščiais ir gyvūnais.
Istorijos skyriaus ekspozicijų salėje (rengė istorikė Giedrė Viščionytė) įrengta keletas parodų: "Iš Švenčionių miesto praeities", "Lietuvos laisvės armijos Tigro rinktinės archyvas" ir "Krikščionybei-2000".
Parodoje "Iš Švenčionių miesto praeities" lankytojai susipažins su XIX-XX a. Švenčionių miesto istorija. Švenčionys - senas miestas, kurio ištakos dar XIII a., tačiau rašytiniuose šaltiniuose minimas tik XV a. Švenčionys ilgus amžius priklausė valstybiniam dvarui. Lietuvai, patekus į Rusijos imperijos sudėtį sudaryta Užunerio apskritis, kurios centru buvo Švenčionys. 1800 m. Švenčionims suteikta savivalda. Parodoje parodomas Švenčionių miesto planas, senieji miesto vaizdai. Akcentuojama Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų padariniai miestui. Atskleidžiami miesto pramonės, prekybos, švietimo bruožai.
Lankytojų dėmesiui pristatomas vienas iš reikšmingiausių 1999 m. šio krašto radinių - Lietuvos laisvės armijos Tigro rinktinės štabo partizanų archyvas. Tai tikras įrodymas apie 1944-1953 m. partizanų , griežtai kariškai organizuotą struktūrą, pavaldumą, ginkluotas kovas.
Minint Krikščionybės 2000 metų jubiliejų, eksponuojame Švenčionių bažnyčios paminklinius dailės kūrinius, maldaknygių rinkinį, šv. Rašto knygas, religinį liaudies meną.
Lankytojai taip pat supažindinami su XIX a. pab. - XX a. pradžios dvarų ir miestelėnų buities reikmenimis - baldais, indais, laikrodžiais, žvakidėmis ir kt.
Etnografijos skyriuje (rengė etnografė Nijolė Zubova) parodome mūsų krašto amatus ir verslus. Čia galima pamatyti nuo spragilų, piestų, piestelių, girnų, kraitelių, kraičiukų iki lino kelią bei darbščias krašto moteris apibūdinančių nuostabių nėrinių ir audinių: vieną už kitą gražesnes lovatieses, staltieses, rankšluosčius, gūneles.
Mūsų rajone 286 ežerai, todėl, suprantama, ne paskutinę vietą verslų sąraše užima žvejyba. Be bučių, varžų, savo darbo slidžių, žeberklų ir kitų įrankių dėmesį patraukia didžiuliai iš šiaudų pinti žvejo batai, naudoti žiemos žūklei.
Pieninkystės skyrelyje eksponuojame įvairaus dydžio ir įvairių formų puodynes, sviestamušes, sūrspaudžius ir kt. Parodų salėje eksponuojama gobelenų paroda iš Lietuvos dailės muziejaus fondų.
[ PAGRINDINIS PUSLAPIS ] [ MUZIEJAUS ISTORIJA ] [ ARCHEOLOGIJOS SKYRIUS ] [ APIE ARCHEOLOGIJOS FONDUS ] [ GAMTOS SKYRIUS ] [ APIE GAMTOS FONDUS ] [ ISTORIJOS SKYRIUS ] [ APIE ISTORIJOS FONDUS ] [ ETNOGRAFIJOS SKYRIUS ] [ APIE ETNOGRAFIJOS FONDUS ]