Istorijos skyriaus laikinoji ekspozicija skirstoma į keletą temų. Ekspozicijos pradžioje lankytojai supažindinami su Švenčionių miesto istorija 19 – 20 a. Tyrinėtojai Švenčionių vardą sieja su senovės lietuvių šventviete. Kalbiniais duomenimis pavadinimas Švenčionys kilmė turėtų būti susijusi su Šventu ežeru ar Šventės upe.
Švenčionys – senas miestas, kurio ištakos siekia dar 13 a. Rašytiniuose šaltiniuose minimas 15 a. Keletą šimtmečių Švenčionys priklausė valstybiniam dvarui.
1795 m. Lietuvai atsidūrus Rusijos imperijos sudėtyje buvo sudaryta Užnerio apskritis, kurios centru tapo Švenčionys. Švenčionims kaip apskrities centrui padėjo augti išskirtinės prekybos ir amatų koncentravimo galimybės, bet ir padidėjusios administracinės funkcijos. 1800 m. Švenčionims buvo suteikta savivalda. Ekspozicijoje apžvelgiami pagrindiniai miesto gyvenimo bruožai per pastaruosius 200 metų, nuo pat savivaldos suteikimo.
Miesto tvarkingumą ir planingumą, taip pat reikšmingumą apibrėžia 1837 m. Švenčionių planas, 19 - 20 a. pr. miesto vaizdai. Keičiantis politinėms valdžioms, keitėsi ir miesto herbas. Eksponuojami 1845, 1922, 1992 metų Švenčionių miesto herbai.
19 a. buvo kupinas dramatiškų įvykių.
fotografas Vaidas Garla 1863 m. Švenčionyse ir jo apylinkėse vyko sukilėlių susirėmimai su carinės Rusijos kariuomene. Švenčionyse veikė sukilėlių pavieto komitetas.
Sukilimą vaizdžiai iliustruoja originalūs sukilėlių ginklai.
Švenčionis, daugiau nei kitus Lietuvos miestus nuteriojo 1-asis pasaulinis karas. Mat vokiečių armijos puolimas įstrigo į rytus nuo Švenčionių ir jis tapo trejetui metų pafrontės miestu. Čia daugiau nei kitur buvo vokiečių kareivių, kuriuos reikėjo išlaikyti, apgyvendinti. Ekspozicijoje rodome 1 –ojo pasaulinio karo laikų nuotraukas, ginklus, kareivių daiktus.
Ekspozicijos centre rodoma miesto prekybos, pramonės vystymasis. Miesto gyvavimo pagrindas – turgus, daugelį amžių išbuvo pačiame miesto centre, supamas daugybės krautuvėlių, užeigų ir dirbtuvių. Nuotraukose užfiksuoti veltinių fabrikėlio, parduotuvių vaizdai, šalia- įvairūs tūrio ir ilgio matavimo prietaisai, indai, originalios svarstyklės, naudotos turguje, parduotuvėse. Atskirai reikia paminėti Švenčionių vaistažolių fabriką, kuris įkurtas 1883 m. apžvelgiami fabriko gyvavimo etapai nuo įkūrimo iki šių dienų.
Mieste buvusius prekybinius mainus bei audringus, kupinus istorinių peripetijų laikotarpius atspindi pinigai, buvę apyvartoje 1795 – 1990 m.
Švenčionys – žymus Šiaurės rytų Lietuvos švietimo centras. Dar prieš 1 –ąjį pasaulinį karą Švenčionyse veikė mergaičių Marijos vardo gimnazija, Vyrų gimnazija, žydų pradinė mokykla. Lenkų okupacijos metais buvo įkurta lietuvių gimnazija, kuri su pertraukomis veikė nuo 1919 iki 1938 metų.
fotografas Vaidas Garla
Tai buvo reikšminga lietuvių inteligentijos ruošimo įstaiga ir svarbus kultūros židinys Švenčionių krašte. Nuo 1920 m. veikė savarankiška Švenčionių "Ryto" draugija, kuri steigė ir išlaikė lietuvių pradines mokyklas ir skaityklas.
Ekspozicijoje sutelkiamas dėmesys į švietimą lietuvių kalba. Eksponuojami vadovėliai, originalios nuotraukos, dokumentai, grifelinės lentelės, naudotos mokyklose 19 a. pabaigoje.
Atskirame ekspozicijos skyrelyje būdingais eksponatais atskeidžiami 1939 – 1990 m. okupacijų laikotarpiai. 1939 m. spalio mėn. Švenčionys buvo priskirti sovietinei Gudijai , eksponuojamas laikraštis baltarusių kalba "Novaja žicio". Akcentuojama fašistinės Vokietijos okupacijos padarinai, užfiksuoti nuotraukose : sugriauti pastatai, nužudytų švenčioniškių kapai.
fotografas Vaidas Garla Būdingas sovietmečio eksponatas – cukrinis Leninas, kuris labai taikliai parodo to meto dvasią. Cukrinį Leniną Švenčionių RK parijos komitetui padovanojo Vitebsko srities parijos komitetas. Okupacijų statistika stulbinanti : iš 1940 m Švenčionyse buvusių 7000 gyventojų 1957 m. liko 3500.
Lietuvos istorija - tai nuolatinė kova dėl Lietuvos vardo išsaugojimo pasaulio žemėlapyje. Vienas iš tokių etapų 1944 – 1953 m. pasipriešinimo kovos. Niekieno iš šalies nepalaikomi lietuviai beveik dešimtmetį priešinosi galingai totalitarinei valstybei, ką tik laimėjusiai karą. Eksponuojame vieną iš reikšmingiausių 20 a. pab. Švenčionių krašto radinių – Tigro rinktinės štabo partizanų archyvą. LLA Tigro rinktinės štabas koordinavo partizaninį judėjimą Švenčionių krašte. Archyvas rastas 1999 m. liepos 15 d. Antanų girioje, aliumininiame bidone, tiesiant kelią prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Dokumentai žemėje išgulėjo apie 47 metus. Tai rinktinės štabo vado įsakymai, partizanų ir jų ryšininkų raportai, įvairios instrukcijos, laiškai, susirašinėjimo korespondencija, laikraščiai, atsišaukimai. Viso 853 dokumentai, tame tarpe 22 sąsiuviniai, kuriuose rinktinės vado vinco Žaliaduonio "Roko" memuarai, 1948,1949,1950 metų kronikos.
Dauguma dokumentų 1948, 1949 metų. Daugelis pažymėti grifu "Slaptai".
Ekspozicijoje panaudotos dokumentų kopijos, o originalai perduoti saugojimui į Lietuvos Ypatingąjį archyvą. Lankytojai supažindinami su atskirų Tigro rinktinės rajonų partizanų sąrašais. Kuopų vadų raportai atspindi partizanų kovos taktiką – aršių sovietinių pareigūnų naikinimą, kolchozų darbo trukdymą, skaityklų naikinimą.Pogrindinio judėjimo siela buvo slaptoji spauda. Tigro rinktinė leido laikraštį "Rytų Lietuva". Viso išėjo12 numerių. Vienoje iš nuotraukų matome Tigro rinktinės vadą Roką – Vincą Žaliaduonį, kuris tvarkė ir paslėpė šį archyvą. Rokas pasižymėjo įžvalgumu, sumanumu, prasidėjus siautimams Antanų miškuose pasitraukdavo į Gudiją, dažniausiai į Belmonto miškus.
Eksponuojamas ir pats bidonas, kuriame buvo paslėptas Tigro rinktinės archyvas.
Partizaninis judėjimas sugriovė sovietų sąjungos skleidžiamą mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSSR.
Tolesnius Sovietų Sąjungos vergovės ledus laužė Atgimimo sąjūdis. Ekspozicijoje matome įsimintinus vaizdus iš Švenčionių Sąjūdžio istorijos.
Lietuva mini kriščionybės 2000 metų jubiliejų. Lankytojų dėmesiui – paminkliniai dailės kūriniai iš Švenčionių bažnyčios : Butrimo Nemirovičiaus portretas (18 a., nežinomas dailininkas), kuris 16 a. valdė Švenčionių valstybinį dvarą ir padėjo įrengti bažnyčią, Mikalojaus Kozlovskio portretas(19 a. dailininkas Jonas Damelis), kuris kunigavo Švenčionių bažnyčioje irrūpinosi parapijos mokykla. Meninį akcentą paryškina Pacų dovanotas arnotas, su giminės herbu ir inicialais (17 a. taikomosios dailės kūrinys). Eksponuojamas ir religinis liaudies menas, 19 – 20 a. maldaknygės, išleistos lietuviškos spaudos draudimo metais. Taip pat žvakidės, tarp jų ir 19 a. pab neogotikinės iš Švenčionių bažnyčios, knygos apie aukų rinkimą 1892 m. bažnyčios statybai.
Atskira istorijos ekspozicijos dalis įvairūs 19 – 20 a. pr. dvarų ir miestelėnų buities reikmenys. Eksponuojami baldai iš Švenčionių krašto dvarų : neorenesansinis bufetas (19 a. pab.), kraičio skrynia iš Medišonių dvaro, spinta rūbams su tekintomis kolonomis, kurios durų plokštumose – drožinėtos liūtų galvos. Rodoma ir gausi laikrodžių kolekcija, kurių dauguma pagaminta Vokietijoje moderno stiliumi, 20 a. pr.("Junghans" firmos).
Kita gausi kolekcija, rodoma istorijos salėje – Tulos (Rusija) virdulių, skirtingų formų, dydžių, pagamintų iš vario, nikeliuoto vario ir kt..
fotografas Vaidas Garla

[ PAGRINDINIS PUSLAPIS ] [ MUZIEJAUS ISTORIJA ] [ ARCHEOLOGIJOS SKYRIUS ] [ APIE ARCHEOLOGIJOS FONDUS ] [ GAMTOS SKYRIUS ] [ APIE GAMTOS FONDUS ] [ ISTORIJOS SKYRIUS ] [ APIE ISTORIJOS FONDUS ] [ ETNOGRAFIJOS SKYRIUS ] [ APIE ETNOGRAFIJOS FONDUS ]