video:"Akmens amžiaus plastika"

video:"Akmens amžiaus plastika" 1945 m. įsikūrus Švenčionių kraštotyros muziejui, vieni iš pirmųjų eksponatų jame buvo įvairūs archeologinai daiktai, daugiausia gyventojų atnešti akmens ir žalvario amžių kirvukai, keramikos šukės iš piliakalnių. Archeologijos skyriaus eksponatai, kolekcijos buvo papildomos įvairių archeologinių laikotarpių stacionarių tyrinėjimų, vykdomų Švenčionių rajone, metu, pavienius daiktus atnešdavo ir rajono gyventojai. Dabartiniu laikotarpiu archeologijos skyrius Nalšios muziejuje gausiausias turimais eksponatais, jame saugoma apie 18 000 eksponatų , taip pat daugiausiai pasipildantis per metus. Galima išskirti kelias archeologinių rinkinių grupes. Gausiausia kolekcija yra iš Kretuono ežero 1- os gyvenvietės tyrinėjimų. Nalšios muziejuje sukaupta medžiaga iš šios gyvenvietės tyrinėjimų nuo 1978 metų iki šių metų ( archeologinius tyrinėjimus vykdo hab.m.dr. A.Girininkas ) ir apima laikotarpį nuo ankstyvojo neolito iki senojo žalvario amžiaus. Gausiausia yra keramikos kolekcija (5 pagrindinės ornamento motyvų grupės: duobutės, šukiniai įspaudai, apvajos, įraižos, štampeliai; molio masė : su augalinėmis priemaišomis, mineralinėmis, grūstų sraigių, kombinuota), toliau eina titnago bei kaulo – rago dirbiniai bei jų žaliavinio apdirbimo pavyzdžiai. Kita gausi kolekcija yra iš kitų akmens amžiaus tyrinėtų bei žvalgytų gyvenviečių : Pakretuonės, Kretuonių km., Žeimenio ežero-Kretuonėlės ( Švenčionių raj. ), Kukutėlių, Birvėtos ( Ignalinos raj. ). Nuo 1992 m. Nalšios muziejuje pradėta kaupti ir geležies amžių medžiaga. Tam tikslui vykdomi kasmetiniai Rytų Lietuvos pilkapių kultūros paminklų tyrinėjimai, tyrinėjamos ir žvalgomos gyvenvietės, piliakalniai. Eksponatai kaupiami tyrinėjant Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Atskira rinkinių grupė yra atsitiktinai į muziejų patekę archeologinės kilmės eksponatai, kurių radimo vieta nežinoma, arba žinoma netiksliai. Archeologijos skyriaus laikinojoje ekspozicijoje (rengė archeologas Vidas Semėnas) pristatomi laikotarpiai nuo mezolito (VIII tūkst. pr.Kr.) iki vėlyvojo geležies amžiaus (XIII a.). Muziejuje sukaupta archeologinė medžiaga leidžia parodyti Europoje buvusias kultūras, jų tarpusavio sąveikas vietinių radinių pavyzdžiais. Akmens amžiaus vitrinose rodome mezolitinių stovyklaviečių ir neolitinių gyvenviečių paplitimą (žemėlapiai) Europos teritorijoje, Kretuono ežero apylinkėse (Švenčionių r.), tipinį ir būdingą tam tikram laikotarpiui bei atskiroms kultūroms inventorių: strėlių antgalius, kirvius, gremžtukus, rėžtukus ir kt. Rytų Lietuvoje mezolitinių paminklų aptikta daugiausia Švenčionių ir Vilniaus raj. Jų yra visų laikotarpių ir pagrindiniai tyrinėti paminklai priklauso Kundos kultūrai. Pastarajai kultūrai Rytų Lietuvoje didelę įtaką turėjo Maglemozės, Kungemozės ir mezolitinė Nemuno kultūros. Neolito laikotarpyje išryškinta Narvos kultūra, kuriai būdinga kaulo, rago dirbinių gausa. Atskiroje vitrinoje Europos kontekste, bet vietinių gyvenviečių tyrinėjimų duomenimis, demonstruojama keramikos raida nuo pat jos atsiradimo iki piliakalnių keramikos. Seniausia Kretuono apyežerio gyvenvietėse surasta keramika datuojama ankstyvuoju neolitu (4800/3500 – 3500/2900 m. pr. Kr.) priklauso Kretuono ežero I gyvenvietei ir priskiriama piltuvėlinių taurių kultūrai. Seniausia vietinių gyventojų naudota buityje keramika datuojama viduriniuoju neolitu ( 2900/2500 – 2500/2100 m. pr. Kr.) yra iš Kretuono ežero 1B gyvenvietės ir priskiriama Narvos kultūrai. Keramikos vitrinoje taip pat rodoma ir vėlyvojo neolito Kretuono 1D, 1A gyvenviečių restauruoti puodai (2300/2100 – 1800/1600 m. pr. Kr.), senojo žalvario amžiaus Kretuono ežero 1C gyvenvietės (1600/1400–1100/900 m.pr.Kr.), I tūkst. pr. Kr. vid. Nevieriškės piliakalnio brūkšniuotosios keramikos kultūros puodai ir puodynės. Pristatoma ir gausi Kretuono 1C gyvenvietės (sen. žalvario amžius (1600/1400-1400/1100 m.pr.Kr.) medžiaga (hab.m.dr. A.Girininko tyrinėjimai). Atskira vitrina skirta akmens ir žalvario amžiaus dvasiniam gyvenimui. Čia rodome nuo medžiotojų nešiojamų žvėrių dantų, ilčių amuletų iki protėvių kulto garbinimui skirtų antropomorfinių kaukių, zoomorfinių skirstiklių. Paskutiniai 2 stendai – geležies amžiaus laikotarpiams. Čia pristatoma Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai būdinga naujausių tyrinėjimų medžiaga, leidžianti suvokti daugelio materialinių ir dvasinių dabarties reiškinių pasikartojimą tobulesnėse formose. Muziejuje saugoma šių archeologijos paminklų tyrinėjimų medžiaga: Kretuono 1-os, Pakretuonės 4-os, Kretuonių km. 1-os, Rekučių –Pakretuonės akmens ir žalvario amžių gyvenviečių, Reškutėnų piliakalnio, Rekučių gynybinio pylimo, Sarių plokštinio kapinyno, Rekučių –Paversmio, Pavajuonio –Rekučių, Kretuonių, Papiškių, Bildų, Sudatos pilkapynų. Taip pat žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų medžiaga : Adutiškio miestelio, Švenčionių miesto, Pabiržės km.(Ignalinos raj.), Kavaltiškės km. 1, 2, Lazdinėlių (Varupio) 1, 2 ( Švenčionių raj.) akmens amžių gyvenviečių. Paduobės –Šaltaliūnės, Sudotos akmens amžiaus gyv.(kartu su pilkapynu).